- muštuvė
- muštuvė̃ sf. (3b), muštùvė (2) 1. R90, K žr. muštuvis 1: Sviestui mušti muštuvė̃ J. Reiks nusipirkt muštùvę sviestui mušti Trgn. Muštùvė perdžiūvo. Ką daba daryt? Pjv. Tada nušoko muštuvės dangtelis, ir visa smetona iššoko ant to, kuris labiau juokėsi SI278. 2. CII917 žr. 1 muštuvas 2. 3. prietaisas sienoms griauti, taranas: Vieni iš jų (kryžiuočių) tiesia tiltus, o kiti stumia artyn pilies pastatytus ant volų bokštus ir muštuves rš. 4. SD331, [K] skerdykla.
Dictionary of the Lithuanian Language.